Kokie tie šiuolaikiniai trąšų barstytuvai

Pamenu, kaip tėvas prieš daug metų tręšdavo lauką – į didelį metalinį dubenį įsiberia iš maišo trąšų, eina per lauką viena ranka prispaudęs dubenį prie pilvo, o kita ranka ima saują baltų grūdelių ir beria ant dirvono. Panašiai ir miežius sėjo… Po to ilgai plaudavo rankas skausmo perkreiptu veidu. Vėliau trąšų atsisakė iš viso – pakakdavo to, ką žemė paimdavo iš mūsų pakratyto karvių mėšlo.

Labai gerai, kad dabar situacija pasikeitė – trąšų rankomis niekas nebarsto, tam yra specialūs trąšų barstytuvai, pakabinami arba prikabinami prie traktoriaus. Tokius turi praktiškai visi ūkininkai.

Iš tiesų, yra trys žemės ūkio padargai, skirti trąšoms paskleisti: mėšlo kratytuvai, gebantys iškratyti galvijų mėšlą ir kompostą per keletą metrų į vieną ir kitą pusę nuo priekabos, trąšų ir pesticidų (herbicidų, fungicidų ir t.t.) purkštuvai, purškiantys skystas trąšas bei kitus cheminius preparatus ir trąšų barstytuvai, galintys išbarstyti birias trąšas, kalkes ar kitas birias medžiagas. Šiandien norėtume priminti apie trąšų barstytuvus.

Trąšų barstytuvas veikia gana paprastai. Į specialų bunkerį, kabinamą traktoriaus gale, yra supilamos birios trąšos. Traktoriui važiuojant lauku, sukasi du diskai, kurie birias iš bunkerio byrančias trąšas paskleidžia kelių metrų atstumu vienoje ir kitoje pusėje. Panašiu principu dirba ir visiems matyti smėlio barstytuvai, kuriuos kelininkai išvaro valyti kelių žiemą. Trąšų barstytuvai yra įvairaus dydžio ir turi ne vieną funkciją, priklausomai nuo modelio.

Pirminiai trąšų barstytuvų tikslai

Trąšų barstytuvai turi tris pirminius tikslus:

• efektyviai greitai išbarstyti trąšas;
• trąšas barstyti tiksliai numatytais kiekiais pagal tręšiamas kultūras ir dirvožemį;
• tolygiai padengti visą lauką, įskaitant ir sklypo kampus.

Traktorius važiuoja apvalia trajektorija, todėl sukant prie sklypo kampo, lieka neužbertas trikampis. Šiuolaikiniai trąšų barstytuvai, pavyzdžiui, kaip Bredal geba tiksliai paskaičiuoti ir užbarstyti tokius kampus dar kartą netręšdami jau užbarstytų vietų. Tai daroma į pagalbą pasitelkiant specialią kompiuterinę įrangą ir specialias programėles, kurios tiesiog ekrane rodo, kur trąšos jau užbarstytos ir kur reikia važiuoti, kad barstymo plotai persidengtų tolygiai.

Persidengimo atvejai naudos neduoda – veltui išnaudojamos brangios trąšos, be to per didelis trąšų kiekis gali pakenkti tręšiamoms kultūroms, nes tada jų sudėtyje randamos padidėjusios tam tikrų medžiagų dozės.

Šiuolaikiški trąšų barstytuvai geba skirtingai skleisti trąšas vienoje ir kitoje pusėje, be to kompiuteriu tiksliai apskaičiuojama, kur jau paberta trąšų, o kur dar ne.

Viskas daroma tik dėl to, kad trąšų barstymas būtų kaip įmanoma efektyvesnis. Juk investavus į trąšas reikia tiksliai žinoti, kokį tiksliai plotą galima pabarstyti. Padarius klaidų, trąšų gali paprasčiausiai pritrūkti ir ta sklypo dalis neatneš planuoto derliaus.

Trąšos yra pavojingos medžiagos, todėl jų daugelį metų jau niekas rankomis nebarsto. Trąšų barstytuvai yra pagaminti iš specialių nerūdijančio plieno lakštų, kad būtų kuo ilgaamžiškesni ir patvaresni.